Definify.com
Definition 2024
mixturus
mixturus
Latin
Participle
mixtūrus m (feminine mixtūra, neuter mixtūrum); first/second declension
- about to mix
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | mixtūrus | mixtūra | mixtūrum | mixtūrī | mixtūrae | mixtūra | |
| genitive | mixtūrī | mixtūrae | mixtūrī | mixtūrōrum | mixtūrārum | mixtūrōrum | |
| dative | mixtūrō | mixtūrō | mixtūrīs | ||||
| accusative | mixtūrum | mixtūram | mixtūrum | mixtūrōs | mixtūrās | mixtūra | |
| ablative | mixtūrō | mixtūrā | mixtūrō | mixtūrīs | |||
| vocative | mixtūre | mixtūra | mixtūrum | mixtūrī | mixtūrae | mixtūra | |