Definify.com
Definition 2025
obsecuturus
obsecuturus
Latin
Participle
obsecūtūrus m (feminine obsecūtūra, neuter obsecūtūrum); first/second declension
- about to oblige
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | obsecūtūrus | obsecūtūra | obsecūtūrum | obsecūtūrī | obsecūtūrae | obsecūtūra | |
| genitive | obsecūtūrī | obsecūtūrae | obsecūtūrī | obsecūtūrōrum | obsecūtūrārum | obsecūtūrōrum | |
| dative | obsecūtūrō | obsecūtūrō | obsecūtūrīs | ||||
| accusative | obsecūtūrum | obsecūtūram | obsecūtūrum | obsecūtūrōs | obsecūtūrās | obsecūtūra | |
| ablative | obsecūtūrō | obsecūtūrā | obsecūtūrō | obsecūtūrīs | |||
| vocative | obsecūtūre | obsecūtūra | obsecūtūrum | obsecūtūrī | obsecūtūrae | obsecūtūra | |