Definify.com
Definition 2024
olfacturus
olfacturus
Latin
Participle
olfactūrus m (feminine olfactūra, neuter olfactūrum); first/second declension
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | olfactūrus | olfactūra | olfactūrum | olfactūrī | olfactūrae | olfactūra | |
| genitive | olfactūrī | olfactūrae | olfactūrī | olfactūrōrum | olfactūrārum | olfactūrōrum | |
| dative | olfactūrō | olfactūrō | olfactūrīs | ||||
| accusative | olfactūrum | olfactūram | olfactūrum | olfactūrōs | olfactūrās | olfactūra | |
| ablative | olfactūrō | olfactūrā | olfactūrō | olfactūrīs | |||
| vocative | olfactūre | olfactūra | olfactūrum | olfactūrī | olfactūrae | olfactūra | |