Definify.com
Definition 2024
permisturus
permisturus
Latin
Participle
permistūrus m (feminine permistūra, neuter permistūrum); first/second declension
- about to intermingle
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | permistūrus | permistūra | permistūrum | permistūrī | permistūrae | permistūra | |
| genitive | permistūrī | permistūrae | permistūrī | permistūrōrum | permistūrārum | permistūrōrum | |
| dative | permistūrō | permistūrō | permistūrīs | ||||
| accusative | permistūrum | permistūram | permistūrum | permistūrōs | permistūrās | permistūra | |
| ablative | permistūrō | permistūrā | permistūrō | permistūrīs | |||
| vocative | permistūre | permistūra | permistūrum | permistūrī | permistūrae | permistūra | |