Definify.com
Definition 2025
pervicturus
pervicturus
Latin
Participle
pervictūrus m (feminine pervictūra, neuter pervictūrum); first/second declension
- about to conquer
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | pervictūrus | pervictūra | pervictūrum | pervictūrī | pervictūrae | pervictūra | |
| genitive | pervictūrī | pervictūrae | pervictūrī | pervictūrōrum | pervictūrārum | pervictūrōrum | |
| dative | pervictūrō | pervictūrō | pervictūrīs | ||||
| accusative | pervictūrum | pervictūram | pervictūrum | pervictūrōs | pervictūrās | pervictūra | |
| ablative | pervictūrō | pervictūrā | pervictūrō | pervictūrīs | |||
| vocative | pervictūre | pervictūra | pervictūrum | pervictūrī | pervictūrae | pervictūra | |