Definify.com
Definition 2025
praesumpturus
praesumpturus
Latin
Participle
praesūmptūrus m (feminine praesūmptūra, neuter praesūmptūrum); first/second declension
- about to presume
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | praesūmptūrus | praesūmptūra | praesūmptūrum | praesūmptūrī | praesūmptūrae | praesūmptūra | |
| genitive | praesūmptūrī | praesūmptūrae | praesūmptūrī | praesūmptūrōrum | praesūmptūrārum | praesūmptūrōrum | |
| dative | praesūmptūrō | praesūmptūrō | praesūmptūrīs | ||||
| accusative | praesūmptūrum | praesūmptūram | praesūmptūrum | praesūmptūrōs | praesūmptūrās | praesūmptūra | |
| ablative | praesūmptūrō | praesūmptūrā | praesūmptūrō | praesūmptūrīs | |||
| vocative | praesūmptūre | praesūmptūra | praesūmptūrum | praesūmptūrī | praesūmptūrae | praesūmptūra | |