Definify.com
Definition 2024
profecturus
profecturus
Latin
Participle
prōfectūrus m (feminine prōfectūra, neuter prōfectūrum); first/second declension
- about to advance etc.
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | prōfectūrus | prōfectūra | prōfectūrum | prōfectūrī | prōfectūrae | prōfectūra | |
| genitive | prōfectūrī | prōfectūrae | prōfectūrī | prōfectūrōrum | prōfectūrārum | prōfectūrōrum | |
| dative | prōfectūrō | prōfectūrō | prōfectūrīs | ||||
| accusative | prōfectūrum | prōfectūram | prōfectūrum | prōfectūrōs | prōfectūrās | prōfectūra | |
| ablative | prōfectūrō | prōfectūrā | prōfectūrō | prōfectūrīs | |||
| vocative | prōfectūre | prōfectūra | prōfectūrum | prōfectūrī | prōfectūrae | prōfectūra | |