Definify.com
Definition 2024
profuturus
profuturus
Latin
Participle
prōfutūrus m (feminine prōfutūra, neuter prōfutūrum); first/second declension
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | prōfutūrus | prōfutūra | prōfutūrum | prōfutūrī | prōfutūrae | prōfutūra | |
| genitive | prōfutūrī | prōfutūrae | prōfutūrī | prōfutūrōrum | prōfutūrārum | prōfutūrōrum | |
| dative | prōfutūrō | prōfutūrō | prōfutūrīs | ||||
| accusative | prōfutūrum | prōfutūram | prōfutūrum | prōfutūrōs | prōfutūrās | prōfutūra | |
| ablative | prōfutūrō | prōfutūrā | prōfutūrō | prōfutūrīs | |||
| vocative | prōfutūre | prōfutūra | prōfutūrum | prōfutūrī | prōfutūrae | prōfutūra | |