Definify.com
Definition 2025
propugnans
propugnans
Latin
Participle
prōpugnāns m, f, n (genitive prōpugnantis); third declension
Inflection
Third declension.
| Number | Singular | Plural | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
| nominative | prōpugnāns | prōpugnantēs | prōpugnantia | ||
| genitive | prōpugnantis | prōpugnantium | |||
| dative | prōpugnantī | prōpugnantibus | |||
| accusative | prōpugnantem | prōpugnāns | prōpugnantēs | prōpugnantia | |
| ablative | prōpugnante, prōpugnantī1 | prōpugnantibus | |||
| vocative | prōpugnāns | prōpugnantēs | prōpugnantia | ||
1When used purely as an adjective.