Definify.com
Definition 2025
proscribens
proscribens
Latin
Participle
prōscrībēns m, f, n (genitive prōscrībentis); third declension
Inflection
Third declension.
| Number | Singular | Plural | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
| nominative | prōscrībēns | prōscrībentēs | prōscrībentia | ||
| genitive | prōscrībentis | prōscrībentium | |||
| dative | prōscrībentī | prōscrībentibus | |||
| accusative | prōscrībentem | prōscrībēns | prōscrībentēs | prōscrībentia | |
| ablative | prōscrībente, prōscrībentī1 | prōscrībentibus | |||
| vocative | prōscrībēns | prōscrībentēs | prōscrībentia | ||
1When used purely as an adjective.