Definify.com
Definition 2024
protracturus
protracturus
Latin
Participle
prōtractūrus m (feminine prōtractūra, neuter prōtractūrum); first/second declension
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | prōtractūrus | prōtractūra | prōtractūrum | prōtractūrī | prōtractūrae | prōtractūra | |
| genitive | prōtractūrī | prōtractūrae | prōtractūrī | prōtractūrōrum | prōtractūrārum | prōtractūrōrum | |
| dative | prōtractūrō | prōtractūrō | prōtractūrīs | ||||
| accusative | prōtractūrum | prōtractūram | prōtractūrum | prōtractūrōs | prōtractūrās | prōtractūra | |
| ablative | prōtractūrō | prōtractūrā | prōtractūrō | prōtractūrīs | |||
| vocative | prōtractūre | prōtractūra | prōtractūrum | prōtractūrī | prōtractūrae | prōtractūra | |