Definify.com
Definition 2024
provecturus
provecturus
Latin
Participle
prōvectūrus m (feminine prōvectūra, neuter prōvectūrum); first/second declension
- about to proceed
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | prōvectūrus | prōvectūra | prōvectūrum | prōvectūrī | prōvectūrae | prōvectūra | |
| genitive | prōvectūrī | prōvectūrae | prōvectūrī | prōvectūrōrum | prōvectūrārum | prōvectūrōrum | |
| dative | prōvectūrō | prōvectūrō | prōvectūrīs | ||||
| accusative | prōvectūrum | prōvectūram | prōvectūrum | prōvectūrōs | prōvectūrās | prōvectūra | |
| ablative | prōvectūrō | prōvectūrā | prōvectūrō | prōvectūrīs | |||
| vocative | prōvectūre | prōvectūra | prōvectūrum | prōvectūrī | prōvectūrae | prōvectūra | |