Definify.com
Definition 2024
prudentior
prudentior
Latin
Adjective
prūdentior (comparative of prūdēns)
Inflection
Third declension, comparative variant
Number | Singular | Plural | |||
---|---|---|---|---|---|
Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
nominative | prūdentior | prūdentius | prūdentiōrēs | prūdentiōra | |
genitive | prūdentiōris | prūdentiōrum | |||
dative | prūdentiōrī | prūdentiōribus | |||
accusative | prūdentiōrem | prūdentius | prūdentiōrēs | prūdentiōra | |
ablative | prūdentiōre | prūdentiōribus | |||
vocative | prūdentior | prūdentius | prūdentiōrēs | prūdentiōra |