Definify.com
Definition 2024
puditurus
puditurus
Latin
Participle
puditūrus m (feminine puditūra, neuter puditūrum); first/second declension
- about to be ashamed
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | puditūrus | puditūra | puditūrum | puditūrī | puditūrae | puditūra | |
| genitive | puditūrī | puditūrae | puditūrī | puditūrōrum | puditūrārum | puditūrōrum | |
| dative | puditūrō | puditūrō | puditūrīs | ||||
| accusative | puditūrum | puditūram | puditūrum | puditūrōs | puditūrās | puditūra | |
| ablative | puditūrō | puditūrā | puditūrō | puditūrīs | |||
| vocative | puditūre | puditūra | puditūrum | puditūrī | puditūrae | puditūra | |