Definify.com
Definition 2024
redempturus
redempturus
Latin
Participle
redemptūrus m (feminine redemptūra, neuter redemptūrum); first/second declension
Inflection
First/second declension.
Number | Singular | Plural | |||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
nominative | redemptūrus | redemptūra | redemptūrum | redemptūrī | redemptūrae | redemptūra | |
genitive | redemptūrī | redemptūrae | redemptūrī | redemptūrōrum | redemptūrārum | redemptūrōrum | |
dative | redemptūrō | redemptūrō | redemptūrīs | ||||
accusative | redemptūrum | redemptūram | redemptūrum | redemptūrōs | redemptūrās | redemptūra | |
ablative | redemptūrō | redemptūrā | redemptūrō | redemptūrīs | |||
vocative | redemptūre | redemptūra | redemptūrum | redemptūrī | redemptūrae | redemptūra |