Definify.com
Definition 2024
retrudens
retrudens
Latin
Participle
retrūdēns m, f, n (genitive retrūdentis); third declension
- pushing back
Inflection
Third declension.
| Number | Singular | Plural | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
| nominative | retrūdēns | retrūdentēs | retrūdentia | ||
| genitive | retrūdentis | retrūdentium | |||
| dative | retrūdentī | retrūdentibus | |||
| accusative | retrūdentem | retrūdēns | retrūdentēs | retrūdentia | |
| ablative | retrūdente, retrūdentī1 | retrūdentibus | |||
| vocative | retrūdēns | retrūdentēs | retrūdentia | ||
1When used purely as an adjective.