Definify.com
Definition 2024
ruminans
ruminans
Latin
Participle
rūmināns m, f, n (genitive rūminantis); third declension
Inflection
Third declension.
| Number | Singular | Plural | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
| nominative | rūmināns | rūminantēs | rūminantia | ||
| genitive | rūminantis | rūminantium | |||
| dative | rūminantī | rūminantibus | |||
| accusative | rūminantem | rūmināns | rūminantēs | rūminantia | |
| ablative | rūminante, rūminantī1 | rūminantibus | |||
| vocative | rūmināns | rūminantēs | rūminantia | ||
1When used purely as an adjective.