Definify.com
Definition 2024
sarturus
sarturus
Latin
Participle
sartūrus m (feminine sartūra, neuter sartūrum); first/second declension
- about to patch
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | sartūrus | sartūra | sartūrum | sartūrī | sartūrae | sartūra | |
| genitive | sartūrī | sartūrae | sartūrī | sartūrōrum | sartūrārum | sartūrōrum | |
| dative | sartūrō | sartūrō | sartūrīs | ||||
| accusative | sartūrum | sartūram | sartūrum | sartūrōs | sartūrās | sartūra | |
| ablative | sartūrō | sartūrā | sartūrō | sartūrīs | |||
| vocative | sartūre | sartūra | sartūrum | sartūrī | sartūrae | sartūra | |