Definition 2026
sulauktinas
sulauktinas
Lithuanian
Participle
sulauktinas
- dalyvis participle of necessity of sulaukti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
sulauktinas
|
sulauktini |
sulauktina |
sulauktinos |
| genitive |
sulauktino |
sulauktinų |
sulauktinos |
sulauktinų |
| dative |
sulauktinam |
sulauktiniems |
sulauktinai
|
sulauktinoms |
| accusative |
sulauktiną |
sulauktinus |
sulauktiną |
sulauktinas
|
| instrumental |
sulauktinu |
sulauktinais |
sulauktina |
sulauktinomis |
| locative |
sulauktiname |
sulauktinuose |
sulauktinoje |
sulauktinose |
| vocative |
sulauktinas
|
sulauktini |
sulauktina |
sulauktinos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
sulauktinasis |
sulauktinieji |
sulauktinoji |
sulauktinosios |
| genitive |
sulauktinojo |
sulauktinųjų |
sulauktinosios |
sulauktinųjų |
| dative |
sulauktinajam |
sulauktiniesiems |
sulauktinajai |
sulauktinosioms |
| accusative |
sulauktinąjį |
sulauktinuosius |
sulauktinąją |
sulauktinąsias |
| instrumental |
sulauktinuoju |
sulauktinaisiais |
sulauktinąja |
sulauktinosiomis |
| locative |
sulauktinajame |
sulauktinuosiuose |
sulauktinojoje |
sulauktinosiose |
| vocative |
sulauktinasis |
sulauktinieji |
sulauktinoji |
sulauktinosios |
