Definify.com
Definition 2025
summittens
summittens
Latin
Participle
summittēns m, f, n (genitive summittentis); third declension
- rearing or raising animals
- moderating, restraining
- submitting
Inflection
Third declension.
| Number | Singular | Plural | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
| nominative | summittēns | summittentēs | summittentia | ||
| genitive | summittentis | summittentium | |||
| dative | summittentī | summittentibus | |||
| accusative | summittentem | summittēns | summittentēs | summittentia | |
| ablative | summittente, summittentī1 | summittentibus | |||
| vocative | summittēns | summittentēs | summittentia | ||
1When used purely as an adjective.