Definify.com
Definition 2024
įvardžiuotinis
įvardžiuotinis
Lithuanian
Adjective
įvardžiúotinis m (feminine įvardžiúotinė, stress pattern 1)
Declension
declension of įvardžiuotinis
| masculine | feminine | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| singular | plural | singular | plural | ||
| nominative | įvardžiuotinis | įvardžiuotiniai | įvardžiuotinė | įvardžiuotinės | |
| genitive | įvardžiuotinio | įvardžiuotinių | įvardžiuotinės | įvardžiuotinių | |
| dative | įvardžiuotiniam | įvardžiuotiniams | įvardžiuotinei | įvardžiuotinėms | |
| accusative | įvardžiuotinį | įvardžiuotinius | įvardžiuotinę | įvardžiuotines | |
| instrumental | įvardžiuotiniu | įvardžiuotiniais | įvardžiuotine | įvardžiuotinėmis | |
| locative | įvardžiuotiniame | įvardžiuotiniuose | įvardžiuotinėje | įvardžiuotinėse | |
| vocative | įvardžiuotinis | įvardžiuotiniai | įvardžiuotinė | įvardžiuotinės | |