Definify.com

Definition 2024

See also: ziņoti

žinóti ‎(third-person present tense žìno, third-person past tense žinójo)

to know (be aware of; sure of)

Žinaũ, ką̃ galvóji. – I know what you're thinking

Dejà, anaiptõl ne visíems nežinotinas, kur̃ šuõ pakàstas. – Unfortunately, by no means does everyone need to know the crux of the matter.

conjugation of žinoti

		singular (vienaskaita)			plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)	1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	žinaũ	žinaĩ	žìno	žìnome, žìnom	žìnote, žìnot	žìno
	past (būtasis kartinis laikas)	žinójau	žinójai	žinójo	žinójome, žìnėm	žinójote, žìnėt	žinójo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	žinódavau	žinódavai	žinódavo	žinódavome, žinódavom	žinódavote, žinódavot	žinódavo
	future (būsimasis laikas)	žinósiu	žinósi	žinós	žinósime, žinósim	žinósite, žinósit	žinós
subjunctive (tariamoji nuosaka)		žinóčiau	žinótum	žinótų	žinótumėme, žinótumėm, žinótume	žinótumėte, žinótumėt	žinótų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	žinók, žinóki	težìno	žinókime, žinókim	žinókite, žinókit	težìno

dalyviai of žinoti

pusdalyvis of žinoti

	active
special adverbial participle	žinódamas

padalyviai of žinoti

	active
present adverbial	žìnant
past adverbial	žinójus
past frequentative adverbial	žinódavus
future adverbial	žinósiant

būdinys of žinoti


manner of action participle	žinóte, žinótinai

terms derived from žinoti

↑ Derksen, Rick (2015) Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, ISBN 978 90 04 27898 1, pages 519–520

From Proto-Balto-Slavic *źinaˀ-, *źnaˀ-; compare Latvian zinât ‎(“know”), Old Prussian posinnat ‎(“confess”), Proto-Slavic *znàti. From Proto-Indo-European *ǵneh₃-. The Baltic words are from the nasal-infixed present, *ǵn̥néh₃-, while the Slavic forms are from the aorist, *ǵnéh₃-.^[1] Cognates include Proto-Germanic *kunnaną, Sanskrit जानाति ‎(jānā́ti, “know”), Ancient Greek γιγνώσκω ‎(gignṓskō, “know”), Latin nōscō ‎(“know, recognise”).

In view of the present tense and derivatives, the verb was apparently later reanalysed as containing the verbal suffix -óti.