Definify.com
Definition 2024
consumpturus
consumpturus
Latin
Participle
cōnsūmptūrus m (feminine cōnsūmptūra, neuter cōnsūmptūrum); first/second declension
- about to consume
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | cōnsūmptūrus | cōnsūmptūra | cōnsūmptūrum | cōnsūmptūrī | cōnsūmptūrae | cōnsūmptūra | |
| genitive | cōnsūmptūrī | cōnsūmptūrae | cōnsūmptūrī | cōnsūmptūrōrum | cōnsūmptūrārum | cōnsūmptūrōrum | |
| dative | cōnsūmptūrō | cōnsūmptūrō | cōnsūmptūrīs | ||||
| accusative | cōnsūmptūrum | cōnsūmptūram | cōnsūmptūrum | cōnsūmptūrōs | cōnsūmptūrās | cōnsūmptūra | |
| ablative | cōnsūmptūrō | cōnsūmptūrā | cōnsūmptūrō | cōnsūmptūrīs | |||
| vocative | cōnsūmptūre | cōnsūmptūra | cōnsūmptūrum | cōnsūmptūrī | cōnsūmptūrae | cōnsūmptūra | |