Definify.com
Definition 2024
ginti
ginti
Lithuanian
Etymology 1
From Proto-Balto-Slavic, from Proto-Indo-European *gʷʰen-.[1] Cognate with Latvian dzīt[1], Old Prussian guntwei[1], Polish gnać (“to rush”)[1][2], Ancient Greek θείνω (theínō, “to kill”)[1] and Sanskrit हन्ति (hánti, “to slay”)[1]. See also ganýti (“to graze”).
Pronunciation
Verb
giñti (third-person present tense gẽna, third-person past tense gìnė) [3]
Conjugation
conjugation of ginti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
|||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
genu | geni | gena | gename, genam |
genate, genat |
gena | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
giniau | ginei | ginė | ginėme, ginėm |
ginėte, ginėt |
ginė | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
gindavau | gindavai | gindavo | gindavome, gindavom |
gindavote, gindavot |
gindavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
ginsiu | ginsi | gins | ginsime, ginsim |
ginsite, ginsit |
gins | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
ginčiau | gintum | gintų | gintumėme, gintumėm, gintume |
gintumėte, gintumėt |
gintų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | gink, ginki |
tegena | ginkime, ginkim |
ginkite, ginkit |
tegena | ||
dalyviai of ginti
| active | passive | |
|---|---|---|
| present | genąs, genantis | genamas |
| past | ginęs | gintas |
| past frequentative | gindavęs | — |
| future | ginsiąs, ginsiantis | ginsimas |
| participle of necessity | — | gintinas |
pusdalyvis of ginti
| active | |
|---|---|
| special adverbial participle | gindamas |
padalyviai of ginti
| active | |
|---|---|
| present adverbial | genant |
| past adverbial | ginus |
| past frequentative adverbial | gindavus |
| future adverbial | ginsiant |
būdinys of ginti
| manner of action participle | ginte, gintinai |
|---|---|
Synonyms
- (to drive): varyti
- (to chase): vyti
Derived terms
- (verbal noun) ginimas m
Verbs
|
(prefixed forms)
|
|
Related terms
- gainioti
- (reflexive) gainiotis
Participle
gintì m (past passive)
- masculine plural nominative form of giñtas.
Etymology 2
Pronunciation
Verb
gìnti (third-person present tense gìna, third-person past tense gýnė) [4]
Conjugation
conjugation of ginti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
|||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
ginu | gini | gina | giname, ginam |
ginate, ginat |
gina | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
gyniau | gynei | gynė | gynėme, gynėm |
gynėte, gynėt |
gynė | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
gindavau | gindavai | gindavo | gindavome, gindavom |
gindavote, gindavot |
gindavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
ginsiu | ginsi | gins | ginsime, ginsim |
ginsite, ginsit |
gins | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
ginčiau | gintum | gintų | gintumėme, gintumėm, gintume |
gintumėte, gintumėt |
gintų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | gink, ginki |
tegina | ginkime, ginkim |
ginkite, ginkit |
tegina | ||
dalyviai of ginti
| active | passive | |
|---|---|---|
| present | ginąs, ginantis | ginamas |
| past | gynęs | gintas |
| past frequentative | gindavęs | — |
| future | ginsiąs, ginsiantis | ginsimas |
| participle of necessity | — | gintinas |
pusdalyvis of ginti
| active | |
|---|---|
| special adverbial participle | gindamas |
padalyviai of ginti
| active | |
|---|---|
| present adverbial | ginant |
| past adverbial | gynus |
| past frequentative adverbial | gindavus |
| future adverbial | ginsiant |
būdinys of ginti
| manner of action participle | ginte, gintinai |
|---|---|
Synonyms
- (to defend): saugoti, sergėti
- (to prohibit): drausti
Derived terms
Verbs
|
(prefixed forms)
|
|
Nouns
|
Related terms
- (Noun) gyna f
Participle
gintì m (past passive)
- masculine plural nominative form of gìntas.
References
- 1 2 3 4 5 6 Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, ISBN 978 90 04 15504 6, page 197
- ↑ Brückner, Aleksander (1927), “gnać”, in Słownik etymologiczny języka polskiego [Etymological Dictionary of the Polish Language] (in Polish), Warsaw: Wiedza Powszechna, published 1985, page 146
- ↑ “giñti” in Juozas Balčikonis [et al.] (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- ↑ “gìnti” in Balčikonis, op. cit.
- ↑ “ginti” in Victoria Martsinkyavitshute (2012), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian, Seventh printing. New York: Hippocrene Books. ISBN 978-0-7818-0151-5
