Definition 2025
iškeliautas
iškeliautas
Lithuanian
Participle
iškeliautas
- past passive dalyvis participle of iškeliauti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
iškeliautas
|
iškeliauti
|
iškeliauta |
iškeliautos |
| genitive |
iškeliauto |
iškeliautų
|
iškeliautos |
iškeliautų
|
| dative |
iškeliautam |
iškeliautiems |
iškeliautai |
iškeliautoms |
| accusative |
iškeliautą |
iškeliautus |
iškeliautą |
iškeliautas
|
| instrumental |
iškeliautu |
iškeliautais |
iškeliauta |
iškeliautomis |
| locative |
iškeliautame |
iškeliautuose |
iškeliautoje |
iškeliautose |
| vocative |
iškeliautas
|
iškeliauti
|
iškeliauta |
iškeliautos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
iškeliautasis |
iškeliautieji |
iškeliautoji |
iškeliautosios |
| genitive |
iškeliautojo |
iškeliautųjų |
iškeliautosios |
iškeliautųjų |
| dative |
iškeliautajam |
iškeliautiesiems |
iškeliautajai |
iškeliautosioms |
| accusative |
iškeliautąjį |
iškeliautuosius |
iškeliautąją |
iškeliautąsias |
| instrumental |
iškeliautuoju |
iškeliautaisiais |
iškeliautąja |
iškeliautosiomis |
| locative |
iškeliautajame |
iškeliautuosiuose |
iškeliautojoje |
iškeliautosiose |
| vocative |
iškeliautasis |
iškeliautieji |
iškeliautoji |
iškeliautosios |
