Definition 2025
iškeliautinas
iškeliautinas
Lithuanian
Participle
iškeliautinas
- dalyvis participle of necessity of iškeliauti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
iškeliautinas
|
iškeliautini |
iškeliautina |
iškeliautinos |
| genitive |
iškeliautino |
iškeliautinų |
iškeliautinos |
iškeliautinų |
| dative |
iškeliautinam |
iškeliautiniems |
iškeliautinai
|
iškeliautinoms |
| accusative |
iškeliautiną |
iškeliautinus |
iškeliautiną |
iškeliautinas
|
| instrumental |
iškeliautinu |
iškeliautinais |
iškeliautina |
iškeliautinomis |
| locative |
iškeliautiname |
iškeliautinuose |
iškeliautinoje |
iškeliautinose |
| vocative |
iškeliautinas
|
iškeliautini |
iškeliautina |
iškeliautinos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
iškeliautinasis |
iškeliautinieji |
iškeliautinoji |
iškeliautinosios |
| genitive |
iškeliautinojo |
iškeliautinųjų |
iškeliautinosios |
iškeliautinųjų |
| dative |
iškeliautinajam |
iškeliautiniesiems |
iškeliautinajai |
iškeliautinosioms |
| accusative |
iškeliautinąjį |
iškeliautinuosius |
iškeliautinąją |
iškeliautinąsias |
| instrumental |
iškeliautinuoju |
iškeliautinaisiais |
iškeliautinąja |
iškeliautinosiomis |
| locative |
iškeliautinajame |
iškeliautinuosiuose |
iškeliautinojoje |
iškeliautinosiose |
| vocative |
iškeliautinasis |
iškeliautinieji |
iškeliautinoji |
iškeliautinosios |
