Definition 2025
išlaižęs
išlaižęs
Lithuanian
Participle
išlaižęs
- past active dalyvis participle of išlaižyti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išlaižęs
|
išlaižę |
išlaižiusi |
išlaižiusios |
| genitive |
išlaižiusio |
išlaižiusių |
išlaižiusios |
išlaižiusių |
| dative |
išlaižiusiam |
išlaižiusiems |
išlaižiusiai |
išlaižiusioms |
| accusative |
išlaižiusį |
išlaižiusius |
išlaižiusią |
išlaižiusias |
| instrumental |
išlaižiusiu |
išlaižiusiais |
išlaižiusia |
išlaižiusiomis |
| locative |
išlaižiusiame |
išlaižiusiuose |
išlaižiusioje |
išlaižiusiose |
| vocative |
išlaižęs
|
išlaižę |
išlaižiusi |
išlaižiusios |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išlaižiusysis |
išlaižiusieji |
išlaižiusioji |
išlaižiusiosios |
| genitive |
išlaižiusiojo |
išlaižiusiųjų |
išlaižiusiosios |
išlaižiusiųjų |
| dative |
išlaižiusiajam |
išlaižiusiesiems |
išlaižiusiajai |
išlaižiusiosioms |
| accusative |
išlaižiusįjį |
išlaižiusiuosius |
išlaižiusiąją |
išlaižiusiąsias |
| instrumental |
išlaižiusiuoju |
išlaižiusiaisiais |
išlaižiusiąja |
išlaižiusiosiomis |
| locative |
išlaižiusiajame |
išlaižiusiuosiuose |
išlaižiusiojoje |
išlaižiusiosiose |
| vocative |
išlaižiusysis |
išlaižiusieji |
išlaižiusioji |
išlaižiusiosios |
