Definition 2024
išmiręs
išmiręs
Lithuanian
Participle
išmiręs
- past active dalyvis participle of išmirti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išmiręs
|
išmirę |
išmirusi |
išmirusios |
| genitive |
išmirusio |
išmirusių |
išmirusios |
išmirusių |
| dative |
išmirusiam |
išmirusiems |
išmirusiai |
išmirusioms |
| accusative |
išmirusį |
išmirusius |
išmirusią |
išmirusias |
| instrumental |
išmirusiu |
išmirusiais |
išmirusia |
išmirusiomis |
| locative |
išmirusiame |
išmirusiuose |
išmirusioje |
išmirusiose |
| vocative |
išmiręs
|
išmirę |
išmirusi |
išmirusios |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išmirusysis |
išmirusieji |
išmirusioji |
išmirusiosios |
| genitive |
išmirusiojo |
išmirusiųjų |
išmirusiosios |
išmirusiųjų |
| dative |
išmirusiajam |
išmirusiesiems |
išmirusiajai |
išmirusiosioms |
| accusative |
išmirusįjį |
išmirusiuosius |
išmirusiąją |
išmirusiąsias |
| instrumental |
išmirusiuoju |
išmirusiaisiais |
išmirusiąja |
išmirusiosiomis |
| locative |
išmirusiajame |
išmirusiuosiuose |
išmirusiojoje |
išmirusiosiose |
| vocative |
išmirusysis |
išmirusieji |
išmirusioji |
išmirusiosios |
