Definition 2024
išmirštamas
išmirštamas
Lithuanian
Participle
išmirštamas
- present passive dalyvis participle of išmirti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išmirštamas
|
išmirštami |
išmirštama |
išmirštamos |
| genitive |
išmirštamo |
išmirštamų |
išmirštamos |
išmirštamų |
| dative |
išmirštamam |
išmirštamiems |
išmirštamai |
išmirštamoms |
| accusative |
išmirštamą |
išmirštamus |
išmirštamą |
išmirštamas
|
| instrumental |
išmirštamu |
išmirštamais |
išmirštama |
išmirštamomis |
| locative |
išmirštamame |
išmirštamuose |
išmirštamoje |
išmirštamose |
| vocative |
išmirštamas
|
išmirštami |
išmirštama |
išmirštamos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išmirštamasis |
išmirštamieji |
išmirštamoji |
išmirštamosios |
| genitive |
išmirštamojo |
išmirštamųjų |
išmirštamosios |
išmirštamųjų |
| dative |
išmirštamajam |
išmirštamiesiems |
išmirštamajai |
išmirštamosioms |
| accusative |
išmirštamajį |
išmirštamuosius |
išmirštamąją |
išmirštamąsias |
| instrumental |
išmirštamuoju |
išmirštamaisiais |
išmirštamąja |
išmirštamosiomis |
| locative |
išmirštamajame |
išmirštamuosiuose |
išmirštamojoje |
išmirštamosiose |
| vocative |
išmirštamasis |
išmirštamieji |
išmirštamoji |
išmirštamosios |
