Definition 2025
išmirsimas
išmirsimas
Lithuanian
Participle
išmirsimas
- future passive dalyvis participle of išmirti.
Declension
|
masculine |
|
feminine |
singular |
plural |
singular |
plural |
nominative |
išmirsimas
|
išmirsimi |
išmirsima |
išmirsimos |
genitive |
išmirsimo |
išmirsimų |
išmirsimos |
išmirsimų |
dative |
išmirsimam |
išmirsimiems |
išmirsimai |
išmirsimoms |
accusative |
išmirsimą |
išmirsimus |
išmirsimą |
išmirsimas
|
instrumental |
išmirsimu |
išmirsimais |
išmirsima |
išmirsimomis |
locative |
išmirsimame |
išmirsimuose |
išmirsimoje |
išmirsimose |
vocative |
išmirsimas
|
išmirsimi |
išmirsima |
išmirsimos |
|
masculine |
|
feminine |
singular |
plural |
singular |
plural |
nominative |
išmirsimasis |
išmirsimieji |
išmirsimoji |
išmirsimosios |
genitive |
išmirsimojo |
išmirsimųjų |
išmirsimosios |
išmirsimųjų |
dative |
išmirsimajam |
išmirsimiesiems |
išmirsimajai |
išmirsimosioms |
accusative |
išmirsimajį |
išmirsimuosius |
išmirsimąją |
išmirsimąsias |
instrumental |
išmirsimuoju |
išmirsimaisiais |
išmirsimąja |
išmirsimosiomis |
locative |
išmirsimajame |
išmirsimuosiuose |
išmirsimojoje |
išmirsimosiose |
vocative |
išmirsimasis |
išmirsimieji |
išmirsimoji |
išmirsimosios |