Definition 2024
išmirtas
išmirtas
Lithuanian
Participle
išmirtas
- past passive dalyvis participle of išmirti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išmirtas
|
išmirti
|
išmirta |
išmirtos |
| genitive |
išmirto |
išmirtų
|
išmirtos |
išmirtų
|
| dative |
išmirtam |
išmirtiems |
išmirtai |
išmirtoms |
| accusative |
išmirtą |
išmirtus |
išmirtą |
išmirtas
|
| instrumental |
išmirtu |
išmirtais |
išmirta |
išmirtomis |
| locative |
išmirtame |
išmirtuose |
išmirtoje |
išmirtose |
| vocative |
išmirtas
|
išmirti
|
išmirta |
išmirtos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išmirtasis |
išmirtieji |
išmirtoji |
išmirtosios |
| genitive |
išmirtojo |
išmirtųjų |
išmirtosios |
išmirtųjų |
| dative |
išmirtajam |
išmirtiesiems |
išmirtajai |
išmirtosioms |
| accusative |
išmirtąjį |
išmirtuosius |
išmirtąją |
išmirtąsias |
| instrumental |
išmirtuoju |
išmirtaisiais |
išmirtąja |
išmirtosiomis |
| locative |
išmirtajame |
išmirtuosiuose |
išmirtojoje |
išmirtosiose |
| vocative |
išmirtasis |
išmirtieji |
išmirtoji |
išmirtosios |
