Definify.com
Definition 2024
kankinti
kankinti
Lithuanian
Verb
kankìnti (third-person present tense kankìna, third-person past tense kankìno) [1]
- (transitive) to torment
Conjugation
conjugation of kankinti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
|||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
kankinu | kankini | kankina | kankiname, kankinam |
kankinate, kankinat |
kankina | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
kankinau | kankinai | kankino | kankinome, kankinom |
kankinote, kankinot |
kankino | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
kankindavau | kankindavai | kankindavo | kankindavome, kankindavom |
kankindavote, kankindavot |
kankindavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
kankinsiu | kankinsi | kankins | kankinsime, kankinsim |
kankinsite, kankinsit |
kankins | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
kankinčiau | kankintum, kankintumei |
kankintų | kankintumėme, kankintumėm, kankintume |
kankintumėte, kankintumėt |
kankintų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | kankink, kankinki |
tekankina, tekankinie |
kankinkime, kankinkim |
kankinkite, kankinkit |
tekankina, tekankinie |
||
dalyviai of kankinti
| active | passive | |
|---|---|---|
| present | kankinąs, kankinantis | kankinamas |
| past | kankinęs | kankintas |
| past frequentative | kankindavęs | — |
| future | kankinsiąs, kankinsiantis | kankinsimas |
| participle of necessity | — | kankintinas |
pusdalyvis of kankinti
| active | |
|---|---|
| special adverbial participle | kankindamas |
padalyviai of kankinti
| active | |
|---|---|
| present adverbial | kankinant |
| past adverbial | kankinus |
| past frequentative adverbial | kankindavus |
| future adverbial | kankinsiant |
būdinys of kankinti
| manner of action participle | kankinte, kankintinai |
|---|---|
Synonyms
- kamuoti, varginti
Related terms
- (verb) kenkti
Derived terms
nouns derived from kankinti
|
See also
- kęsti
Participle
kankinti m (past passive)
- masculine plural nominative form of kankintas.
References
- ↑ “kankinti” in Juozas Balčikonis [et al.] (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- “kankinti” in Victoria Martsinkyavitshute (2012), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian, Seventh printing. New York: Hippocrene Books. ISBN 978-0-7818-0151-5