Definify.com
Definition 2024
ruturus
ruturus
Latin
Participle
rutūrus m (feminine rutūra, neuter rutūrum); first/second declension
- about to fall down
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | rutūrus | rutūra | rutūrum | rutūrī | rutūrae | rutūra | |
| genitive | rutūrī | rutūrae | rutūrī | rutūrōrum | rutūrārum | rutūrōrum | |
| dative | rutūrō | rutūrō | rutūrīs | ||||
| accusative | rutūrum | rutūram | rutūrum | rutūrōs | rutūrās | rutūra | |
| ablative | rutūrō | rutūrā | rutūrō | rutūrīs | |||
| vocative | rutūre | rutūra | rutūrum | rutūrī | rutūrae | rutūra | |