Definify.com
Definition 2025
teigti
teigti
Lithuanian
Verb
teĩgti (third-person present tense teĩgia, third-person past tense teĩgė) [1]
or
téigti (third-person present tense téigia, third-person past tense téigė) [1]
Conjugation
conjugation of teigti
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | 1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) | present (esamasis laikas) | teigiu | teigi | teigia | teigiame, teigiam | teigiate, teigiat | teigia | |
| past (būtasis kartinis laikas) | teigiau | teigei | teigė | teigėme, teigėm | teigėte, teigėt | teigė | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) | teigdavau | teigdavai | teigdavo | teigdavome, teigdavom | teigdavote, teigdavot | teigdavo | ||
| future (būsimasis laikas) | teigsiu | teigsi | teigs | teigsime, teigsim | teigsite, teigsit | teigs | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) | teigčiau | teigtum | teigtų | teigtumėme, teigtumėm, teigtume | teigtumėte, teigtumėt | teigtų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) | — | teik, teiki | teteigia | teikime, teikim | teikite, teikit | teteigia | ||
dalyviai of teigti
| active | passive | |
|---|---|---|
| present | teigiąs, teigiantis | teigiamas | 
| past | teigęs | teigtas | 
| past frequentative | teigdavęs | — | 
| future | teigsiąs, teigsiantis | teigsimas | 
| participle of necessity | — | teigtinas | 
pusdalyvis of teigti
| active | |
|---|---|
| special adverbial participle | teigdamas | 
padalyviai of teigti
| active | |
|---|---|
| present adverbial | teigiant | 
| past adverbial | teigus | 
| past frequentative adverbial | teigdavus | 
| future adverbial | teigsiant | 
būdinys of teigti
| manner of action participle | teigte, teigtinai | 
|---|---|
Synonyms
- (to affirm): tvirtinti
- (to maintain): sakyti
Antonyms
- (to affirm): neigti
Related terms
- (noun) įtaiga f
Derived terms
(verbs):
- įteigti
- pateigti
(nouns):
- teigìmas m
Pronunciation 2
Participle
teigtì m (past passive)
- masculine plural nominative form of teigtas.
References
- 1 2 “teigti” in Juozas Balčikonis [et al.] (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- “teigti” in Victoria Martsinkyavitshute (2012), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian, Seventh printing. New York: Hippocrene Books. ISBN 978-0-7818-0151-5