Definition 2025
įduotinas
įduotinas
Lithuanian
Participle
įdúotinas
- dalyvis participle of necessity of įduoti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
įduotinas
|
įduotini |
įduotina |
įduotinos |
| genitive |
įduotino |
įduotinų |
įduotinos |
įduotinų |
| dative |
įduotinam |
įduotiniems |
įduotinai |
įduotinoms |
| accusative |
įduotiną |
įduotinus |
įduotiną |
įduotinas
|
| instrumental |
įduotinu |
įduotinais |
įduotina |
įduotinomis |
| locative |
įduotiname |
įduotinuose |
įduotinoje |
įduotinose |
| vocative |
įduotinas
|
įduotini |
įduotina |
įduotinos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
įduotinasis |
įduotinieji |
įduotinoji |
įduotinosios |
| genitive |
įduotinojo |
įduotinųjų |
įduotinosios |
įduotinųjų |
| dative |
įduotinajam |
įduotiniesiems |
įduotinajai |
įduotinosioms |
| accusative |
įduotinąjį |
įduotinuosius |
įduotinąją |
įduotinąsias |
| instrumental |
įduotinuoju |
įduotinaisiais |
įduotinąja |
įduotinosiomis |
| locative |
įduotinajame |
įduotinuosiuose |
įduotinojoje |
įduotinosiose |
| vocative |
įduotinasis |
įduotinieji |
įduotinoji |
įduotinosios |
