Definition 2026
įkeliavęs
įkeliavęs
Lithuanian
Participle
įkeliavęs
- past active dalyvis participle of įkeliauti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
įkeliavęs
|
įkeliavę |
įkeliavusi |
įkeliavusios |
| genitive |
įkeliavusio |
įkeliavusių |
įkeliavusios |
įkeliavusių |
| dative |
įkeliavusiam |
įkeliavusiems |
įkeliavusiai |
įkeliavusioms |
| accusative |
įkeliavusį |
įkeliavusius |
įkeliavusią |
įkeliavusias |
| instrumental |
įkeliavusiu |
įkeliavusiais |
įkeliavusia |
įkeliavusiomis |
| locative |
įkeliavusiame |
įkeliavusiuose |
įkeliavusioje |
įkeliavusiose |
| vocative |
įkeliavęs
|
įkeliavę |
įkeliavusi |
įkeliavusios |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
įkeliavusysis |
įkeliavusieji |
įkeliavusioji |
įkeliavusiosios |
| genitive |
įkeliavusiojo |
įkeliavusiųjų |
įkeliavusiosios |
įkeliavusiųjų |
| dative |
įkeliavusiajam |
įkeliavusiesiems |
įkeliavusiajai |
įkeliavusiosioms |
| accusative |
įkeliavusįjį |
įkeliavusiuosius |
įkeliavusiąją |
įkeliavusiąsias |
| instrumental |
įkeliavusiuoju |
įkeliavusiaisiais |
įkeliavusiąja |
įkeliavusiosiomis |
| locative |
įkeliavusiajame |
įkeliavusiuosiuose |
įkeliavusiojoje |
įkeliavusiosiose |
| vocative |
įkeliavusysis |
įkeliavusieji |
įkeliavusioji |
įkeliavusiosios |
