Definify.com
Definition 2024
conlocuturus
conlocuturus
Latin
Participle
conlocūtūrus m (feminine conlocūtūra, neuter conlocūtūrum); first/second declension
- Alternative form of collocūturus
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | conlocūtūrus | conlocūtūra | conlocūtūrum | conlocūtūrī | conlocūtūrae | conlocūtūra | |
| genitive | conlocūtūrī | conlocūtūrae | conlocūtūrī | conlocūtūrōrum | conlocūtūrārum | conlocūtūrōrum | |
| dative | conlocūtūrō | conlocūtūrō | conlocūtūrīs | ||||
| accusative | conlocūtūrum | conlocūtūram | conlocūtūrum | conlocūtūrōs | conlocūtūrās | conlocūtūra | |
| ablative | conlocūtūrō | conlocūtūrā | conlocūtūrō | conlocūtūrīs | |||
| vocative | conlocūtūre | conlocūtūra | conlocūtūrum | conlocūtūrī | conlocūtūrae | conlocūtūra | |