Definition 2025
išbučiuodavęs
išbučiuodavęs
Lithuanian
Participle
išbučiúodavęs
- frequentative past active dalyvis participle of išbučiuoti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išbučiuodavęs
|
išbučiuodavę |
išbučiuodavusi |
išbučiuodavusios |
| genitive |
išbučiuodavusio |
išbučiuodavusių |
išbučiuodavusios |
išbučiuodavusių |
| dative |
išbučiuodavusiam |
išbučiuodavusiems |
išbučiuodavusiai |
išbučiuodavusioms |
| accusative |
išbučiuodavusį |
išbučiuodavusius |
išbučiuodavusią |
išbučiuodavusias |
| instrumental |
išbučiuodavusiu |
išbučiuodavusiais |
išbučiuodavusia |
išbučiuodavusiomis |
| locative |
išbučiuodavusiame |
išbučiuodavusiuose |
išbučiuodavusioje |
išbučiuodavusiose |
| vocative |
išbučiuodavęs
|
išbučiuodavę |
išbučiuodavusi |
išbučiuodavusios |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išbučiuodavusysis |
išbučiuodavusieji |
išbučiuodavusioji |
išbučiuodavusiosios |
| genitive |
išbučiuodavusiojo |
išbučiuodavusiųjų |
išbučiuodavusiosios |
išbučiuodavusiųjų |
| dative |
išbučiuodavusiajam |
išbučiuodavusiesiems |
išbučiuodavusiajai |
išbučiuodavusiosioms |
| accusative |
išbučiuodavusįjį |
išbučiuodavusiuosius |
išbučiuodavusiąją |
išbučiuodavusiąsias |
| instrumental |
išbučiuodavusiuoju |
išbučiuodavusiaisiais |
išbučiuodavusiąja |
išbučiuodavusiosiomis |
| locative |
išbučiuodavusiajame |
išbučiuodavusiuosiuose |
išbučiuodavusiojoje |
išbučiuodavusiosiose |
| vocative |
išbučiuodavusysis |
išbučiuodavusieji |
išbučiuodavusioji |
išbučiuodavusiosios |
