Definition 2024
išduotinas
išduotinas
Lithuanian
Participle
išdúotinas
- dalyvis participle of necessity of išduoti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išduotinas
|
išduotini |
išduotina |
išduotinos |
| genitive |
išduotino |
išduotinų |
išduotinos |
išduotinų |
| dative |
išduotinam |
išduotiniems |
išduotinai |
išduotinoms |
| accusative |
išduotiną |
išduotinus |
išduotiną |
išduotinas
|
| instrumental |
išduotinu |
išduotinais |
išduotina |
išduotinomis |
| locative |
išduotiname |
išduotinuose |
išduotinoje |
išduotinose |
| vocative |
išduotinas
|
išduotini |
išduotina |
išduotinos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išduotinasis |
išduotinieji |
išduotinoji |
išduotinosios |
| genitive |
išduotinojo |
išduotinųjų |
išduotinosios |
išduotinųjų |
| dative |
išduotinajam |
išduotiniesiems |
išduotinajai |
išduotinosioms |
| accusative |
išduotinąjį |
išduotinuosius |
išduotinąją |
išduotinąsias |
| instrumental |
išduotinuoju |
išduotinaisiais |
išduotinąja |
išduotinosiomis |
| locative |
išduotinajame |
išduotinuosiuose |
išduotinojoje |
išduotinosiose |
| vocative |
išduotinasis |
išduotinieji |
išduotinoji |
išduotinosios |
