Definify.com

Definition 2024

išgerti ‎(third-person present tense išgeria, third-person past tense išgėrė)

(transitive) to drink up, drink dry, drink full entirety in possession
(transitive) to drink some alcoholic beverages
Reikėtų išgerti, kaip manai?
We should take some alcohol, how do you think?

conjugation of išgerti

		singular (vienaskaita)			plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)	1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	išgeriù	išgeri	išgeria	išgeriame, išgeriam	išgeriate, išgeriat	išgeria
	past (būtasis kartinis laikas)	išgėriau	išgėrei	išgėrė	išgėrėme, išgeriom	išgėrėte, išgeriot	išgėrė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	išgerdavau	išgerdavai	išgerdavo	išgerdavome, išgerdavom	išgerdavote, išgerdavot	išgerdavo
	future (būsimasis laikas)	išgersiu	išgersi	išgers	išgersime, išgersim	išgersite, išgersit	išgers
subjunctive (tariamoji nuosaka)		išgerčiau	išgertum	išgertų	išgertumėme, išgertumėm, išgertume	išgertumėte, išgertumėt	išgertų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	išgerk, išgerki	teišgeria	išgerkime, išgerkim	išgerkite, išgerkit	teišgeria

dalyviai of išgerti

pusdalyvis of išgerti

	active
special adverbial participle	išgerdamas

padalyviai of išgerti

	active
present adverbial	išgeriant
past adverbial	išgėrus
past frequentative adverbial	išgerdavus
future adverbial	išgersiant

būdinys of išgerti


manner of action participle	išgerte, išgertinai

By omission of an object from išgerti.

išgerti (not declinably)