Definition 2024
išlaižytinas
išlaižytinas
Lithuanian
Participle
išlaižytinas
- dalyvis participle of necessity of išlaižyti.
Declension
|
masculine |
|
feminine |
singular |
plural |
singular |
plural |
nominative |
išlaižytinas
|
išlaižytini |
išlaižytina |
išlaižytinos |
genitive |
išlaižytino |
išlaižytinų |
išlaižytinos |
išlaižytinų |
dative |
išlaižytinam |
išlaižytiniems |
išlaižytinai |
išlaižytinoms |
accusative |
išlaižytiną |
išlaižytinus |
išlaižytiną |
išlaižytinas
|
instrumental |
išlaižytinu |
išlaižytinais |
išlaižytina |
išlaižytinomis |
locative |
išlaižytiname |
išlaižytinuose |
išlaižytinoje |
išlaižytinose |
vocative |
išlaižytinas
|
išlaižytini |
išlaižytina |
išlaižytinos |
|
masculine |
|
feminine |
singular |
plural |
singular |
plural |
nominative |
išlaižytinasis |
išlaižytinieji |
išlaižytinoji |
išlaižytinosios |
genitive |
išlaižytinojo |
išlaižytinųjų |
išlaižytinosios |
išlaižytinųjų |
dative |
išlaižytinajam |
išlaižytiniesiems |
išlaižytinajai |
išlaižytinosioms |
accusative |
išlaižytinąjį |
išlaižytinuosius |
išlaižytinąją |
išlaižytinąsias |
instrumental |
išlaižytinuoju |
išlaižytinaisiais |
išlaižytinąja |
išlaižytinosiomis |
locative |
išlaižytinajame |
išlaižytinuosiuose |
išlaižytinojoje |
išlaižytinosiose |
vocative |
išlaižytinasis |
išlaižytinieji |
išlaižytinoji |
išlaižytinosios |