Definition 2024
ištylėsimas
ištylėsimas
Lithuanian
Participle
ištylėsimas
- future passive dalyvis participle of ištylėti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
ištylėsimas
|
ištylėsimi |
ištylėsima |
ištylėsimos |
| genitive |
ištylėsimo |
ištylėsimų |
ištylėsimos |
ištylėsimų |
| dative |
ištylėsimam |
ištylėsimiems |
ištylėsimai |
ištylėsimoms |
| accusative |
ištylėsimą |
ištylėsimus |
ištylėsimą |
ištylėsimas
|
| instrumental |
ištylėsimu |
ištylėsimais |
ištylėsima |
ištylėsimomis |
| locative |
ištylėsimame |
ištylėsimuose |
ištylėsimoje |
ištylėsimose |
| vocative |
ištylėsimas
|
ištylėsimi |
ištylėsima |
ištylėsimos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
ištylėsimasis |
ištylėsimieji |
ištylėsimoji |
ištylėsimosios |
| genitive |
ištylėsimojo |
ištylėsimųjų |
ištylėsimosios |
ištylėsimųjų |
| dative |
ištylėsimajam |
ištylėsimiesiems |
ištylėsimajai |
ištylėsimosioms |
| accusative |
ištylėsimajį |
ištylėsimuosius |
ištylėsimąją |
ištylėsimąsias |
| instrumental |
ištylėsimuoju |
ištylėsimaisiais |
ištylėsimąja |
ištylėsimosiomis |
| locative |
ištylėsimajame |
ištylėsimuosiuose |
ištylėsimojoje |
ištylėsimosiose |
| vocative |
ištylėsimasis |
ištylėsimieji |
ištylėsimoji |
ištylėsimosios |
