Definition 2024
ištylėtinas
ištylėtinas
Lithuanian
Participle
ištylėtinas
- dalyvis participle of necessity of ištylėti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
ištylėtinas
|
ištylėtini |
ištylėtina |
ištylėtinos |
| genitive |
ištylėtino |
ištylėtinų |
ištylėtinos |
ištylėtinų |
| dative |
ištylėtinam |
ištylėtiniems |
ištylėtinai
|
ištylėtinoms |
| accusative |
ištylėtiną |
ištylėtinus |
ištylėtiną |
ištylėtinas
|
| instrumental |
ištylėtinu |
ištylėtinais |
ištylėtina |
ištylėtinomis |
| locative |
ištylėtiname |
ištylėtinuose |
ištylėtinoje |
ištylėtinose |
| vocative |
ištylėtinas
|
ištylėtini |
ištylėtina |
ištylėtinos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
ištylėtinasis |
ištylėtinieji |
ištylėtinoji |
ištylėtinosios |
| genitive |
ištylėtinojo |
ištylėtinųjų |
ištylėtinosios |
ištylėtinųjų |
| dative |
ištylėtinajam |
ištylėtiniesiems |
ištylėtinajai |
ištylėtinosioms |
| accusative |
ištylėtinąjį |
ištylėtinuosius |
ištylėtinąją |
ištylėtinąsias |
| instrumental |
ištylėtinuoju |
ištylėtinaisiais |
ištylėtinąja |
ištylėtinosiomis |
| locative |
ištylėtinajame |
ištylėtinuosiuose |
ištylėtinojoje |
ištylėtinosiose |
| vocative |
ištylėtinasis |
ištylėtinieji |
ištylėtinoji |
ištylėtinosios |
