Definify.com

Definition 2025

nugalėti

nugalėti

Lithuanian

Verb

nugalė́ti ‎(third-person present tense nùgali, third-person past tense nugalė́jo)

to overcome, to surmount; to defeat
(sports) to win

Conjugation

conjugation of nugalėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	nugaliu	nugali	nugali		nugalime, nugalim	nugalite, nugalit	nugali
	past (būtasis kartinis laikas)	nugalėjau	nugalėjai	nugalėjo		nugalėjome, nugalėjom	nugalėjote, nugalėjot	nugalėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	nugalėdavau	nugalėdavai	nugalėdavo		nugalėdavome, nugalėdavom	nugalėdavote, nugalėdavot	nugalėdavo
	future (būsimasis laikas)	nugalėsiu	nugalėsi	nugalės		nugalėsime, nugalėsim	nugalėsite, nugalėsit	nugalės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		nugalėčiau	nugalėtum, nugalėtumei	nugalėtų		nugalėtumėme, nugalėtumėm, nugalėtume	nugalėtumėte, nugalėtumėt	nugalėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	nugalėk, nugalėki	tenugali, tenugalie		nugalėkime, nugalėkim	nugalėkite, nugalėkit	tenugali, tenugalie

dalyviai of nugalėti

	active	passive
present	nugalįs, nugalintis	nugalimas
past	nugalėjęs	nugalėtas
past frequentative	nugalėdavęs	—
future	nugalėsiąs, nugalėsiantis	nugalėsimas

participle of necessity	—	nugalėtinas

pusdalyvis of nugalėti

	active
special adverbial participle	nugalėdamas

padalyviai of nugalėti

	active
present adverbial	nugalint
past adverbial	nugalėjus
past frequentative adverbial	nugalėdavus
future adverbial	nugalėsiant

būdinys of nugalėti


manner of action participle	nugalėte, nugalėtinai

Derived terms

nugalėjimas
nusigalėti
nugalėtojas m