Definition 2024
tylėtinas
tylėtinas
Lithuanian
Participle
tylėtinas
- dalyvis participle of necessity of tylėti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
tylėtinas
|
tylėtini |
tylėtina |
tylėtinos |
| genitive |
tylėtino |
tylėtinų |
tylėtinos |
tylėtinų |
| dative |
tylėtinam |
tylėtiniems |
tylėtinai
|
tylėtinoms |
| accusative |
tylėtiną |
tylėtinus |
tylėtiną |
tylėtinas
|
| instrumental |
tylėtinu |
tylėtinais |
tylėtina |
tylėtinomis |
| locative |
tylėtiname |
tylėtinuose |
tylėtinoje |
tylėtinose |
| vocative |
tylėtinas
|
tylėtini |
tylėtina |
tylėtinos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
tylėtinasis |
tylėtinieji |
tylėtinoji |
tylėtinosios |
| genitive |
tylėtinojo |
tylėtinųjų |
tylėtinosios |
tylėtinųjų |
| dative |
tylėtinajam |
tylėtiniesiems |
tylėtinajai |
tylėtinosioms |
| accusative |
tylėtinąjį |
tylėtinuosius |
tylėtinąją |
tylėtinąsias |
| instrumental |
tylėtinuoju |
tylėtinaisiais |
tylėtinąja |
tylėtinosiomis |
| locative |
tylėtinajame |
tylėtinuosiuose |
tylėtinojoje |
tylėtinosiose |
| vocative |
tylėtinasis |
tylėtinieji |
tylėtinoji |
tylėtinosios |
