Definition 2024
išbučiavęs
išbučiavęs
Lithuanian
Participle
išbučiãvęs
- past active dalyvis participle of išbučiuoti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išbučiavęs
|
išbučiavę |
išbučiavusi |
išbučiavusios |
| genitive |
išbučiavusio |
išbučiavusių |
išbučiavusios |
išbučiavusių |
| dative |
išbučiavusiam |
išbučiavusiems |
išbučiavusiai |
išbučiavusioms |
| accusative |
išbučiavusį |
išbučiavusius |
išbučiavusią |
išbučiavusias |
| instrumental |
išbučiavusiu |
išbučiavusiais |
išbučiavusia |
išbučiavusiomis |
| locative |
išbučiavusiame |
išbučiavusiuose |
išbučiavusioje |
išbučiavusiose |
| vocative |
išbučiavęs
|
išbučiavę |
išbučiavusi |
išbučiavusios |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išbučiavusysis |
išbučiavusieji |
išbučiavusioji |
išbučiavusiosios |
| genitive |
išbučiavusiojo |
išbučiavusiųjų |
išbučiavusiosios |
išbučiavusiųjų |
| dative |
išbučiavusiajam |
išbučiavusiesiems |
išbučiavusiajai |
išbučiavusiosioms |
| accusative |
išbučiavusįjį |
išbučiavusiuosius |
išbučiavusiąją |
išbučiavusiąsias |
| instrumental |
išbučiavusiuoju |
išbučiavusiaisiais |
išbučiavusiąja |
išbučiavusiosiomis |
| locative |
išbučiavusiajame |
išbučiavusiuosiuose |
išbučiavusiojoje |
išbučiavusiosiose |
| vocative |
išbučiavusysis |
išbučiavusieji |
išbučiavusioji |
išbučiavusiosios |
