Definify.com

Definition 2024

išbučiuoti

išbučiuoti

Lithuanian

Verb

išbučiuoti ‎(third-person present tense išbučiuoja, third-person past tense išbučiavo)

to cover with kisses

Conjugation

conjugation of išbučiuoti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	išbučiuoju	išbučiuoji	išbučiuoja		išbučiuojame, išbučiuojam	išbučiuojate, išbučiuojat	išbučiuoja
	past (būtasis kartinis laikas)	išbučiavau	išbučiavai	išbučiavo		išbučiavome, išbučiavom	išbučiavote, išbučiavot	išbučiavo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	išbučiuodavau	išbučiuodavai	išbučiuodavo		išbučiuodavome, išbučiuodavom	išbučiuodavote, išbučiuodavot	išbučiuodavo
	future (būsimasis laikas)	išbučiuosiu	išbučiuosi	išbučiuos		išbučiuosime, išbučiuosim	išbučiuosite, išbučiuosit	išbučiuos
subjunctive (tariamoji nuosaka)		išbučiuočiau	išbučiuotum, išbučiuotumei	išbučiuotų		išbučiuotumėme, išbučiuotumėm, išbučiuotume	išbučiuotumėte, išbučiuotumėt	išbučiuotų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	išbučiuok, išbučiuoki	teišbučiuoja, teišbučiuojie		išbučiuokime, išbučiuokim	išbučiuokite, išbučiuokit	teišbučiuoja, teišbučiuojie

dalyviai of išbučiuoti

	active	passive
present	išbučiuojąs, išbučiuojantis	išbučiuojamas
past	išbučiavęs	išbučiuotas
past frequentative	išbučiuodavęs	—
future	išbučiuosiąs, išbučiuosiantis	išbučiuosimas

participle of necessity	—	išbučiuotinas

pusdalyvis of išbučiuoti

	active
special adverbial participle	išbučiuodamas

padalyviai of išbučiuoti

	active
present adverbial	išbučiuojant
past adverbial	išbučiavus
past frequentative adverbial	išbučiuodavus
future adverbial	išbučiuosiant

būdinys of išbučiuoti


manner of action participle	išbučiuote, išbučiuotinai