Definition 2024
išbučiuotinas
išbučiuotinas
Lithuanian
Participle
išbučiúotinas
- dalyvis participle of necessity of išbučiuoti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išbučiuotinas
|
išbučiuotini |
išbučiuotina |
išbučiuotinos |
| genitive |
išbučiuotino |
išbučiuotinų |
išbučiuotinos |
išbučiuotinų |
| dative |
išbučiuotinam |
išbučiuotiniems |
išbučiuotinai |
išbučiuotinoms |
| accusative |
išbučiuotiną |
išbučiuotinus |
išbučiuotiną |
išbučiuotinas
|
| instrumental |
išbučiuotinu |
išbučiuotinais |
išbučiuotina |
išbučiuotinomis |
| locative |
išbučiuotiname |
išbučiuotinuose |
išbučiuotinoje |
išbučiuotinose |
| vocative |
išbučiuotinas
|
išbučiuotini |
išbučiuotina |
išbučiuotinos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išbučiuotinasis |
išbučiuotinieji |
išbučiuotinoji |
išbučiuotinosios |
| genitive |
išbučiuotinojo |
išbučiuotinųjų |
išbučiuotinosios |
išbučiuotinųjų |
| dative |
išbučiuotinajam |
išbučiuotiniesiems |
išbučiuotinajai |
išbučiuotinosioms |
| accusative |
išbučiuotinąjį |
išbučiuotinuosius |
išbučiuotinąją |
išbučiuotinąsias |
| instrumental |
išbučiuotinuoju |
išbučiuotinaisiais |
išbučiuotinąja |
išbučiuotinosiomis |
| locative |
išbučiuotinajame |
išbučiuotinuosiuose |
išbučiuotinojoje |
išbučiuotinosiose |
| vocative |
išbučiuotinasis |
išbučiuotinieji |
išbučiuotinoji |
išbučiuotinosios |
