Definition 2024
išbučiuosimas
išbučiuosimas
Lithuanian
Participle
išbučiúosimas
- future passive dalyvis participle of išbučiuoti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išbučiuosimas
|
išbučiuosimi |
išbučiuosima |
išbučiuosimos |
| genitive |
išbučiuosimo |
išbučiuosimų |
išbučiuosimos |
išbučiuosimų |
| dative |
išbučiuosimam |
išbučiuosimiems |
išbučiuosimai |
išbučiuosimoms |
| accusative |
išbučiuosimą |
išbučiuosimus |
išbučiuosimą |
išbučiuosimas
|
| instrumental |
išbučiuosimu |
išbučiuosimais |
išbučiuosima |
išbučiuosimomis |
| locative |
išbučiuosimame |
išbučiuosimuose |
išbučiuosimoje |
išbučiuosimose |
| vocative |
išbučiuosimas
|
išbučiuosimi |
išbučiuosima |
išbučiuosimos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
išbučiuosimasis |
išbučiuosimieji |
išbučiuosimoji |
išbučiuosimosios |
| genitive |
išbučiuosimojo |
išbučiuosimųjų |
išbučiuosimosios |
išbučiuosimųjų |
| dative |
išbučiuosimajam |
išbučiuosimiesiems |
išbučiuosimajai |
išbučiuosimosioms |
| accusative |
išbučiuosimajį |
išbučiuosimuosius |
išbučiuosimąją |
išbučiuosimąsias |
| instrumental |
išbučiuosimuoju |
išbučiuosimaisiais |
išbučiuosimąja |
išbučiuosimosiomis |
| locative |
išbučiuosimajame |
išbučiuosimuosiuose |
išbučiuosimojoje |
išbučiuosimosiose |
| vocative |
išbučiuosimasis |
išbučiuosimieji |
išbučiuosimoji |
išbučiuosimosios |
