Definition 2024
įgalįs
įgalįs
Lithuanian
Participle
įgalįs
- present active dalyvis participle of įgalėti.
Declension
|
masculine |
|
feminine |
singular |
plural |
singular |
plural |
nominative |
įgalįs, įgalintis
|
įgalį, įgalintys |
įgalinti |
įgalinčios |
genitive |
įgalinčio |
įgalinčių |
įgalinčios |
įgalinčių |
dative |
įgalinčiam |
įgalintiems |
įgalinčiai |
įgalinčioms |
accusative |
įgalintį |
įgalinčius |
įgalinčią |
įgalinčias |
instrumental |
įgalinčiu |
įgalinčiais |
įgalinčia |
įgalinčiomis |
locative |
įgalinčiame |
įgalinčiuose |
įgalinčioje |
įgalinčiose |
vocative |
įgalįs, įgalintis
|
įgalį, įgalintys |
įgalinti |
įgalinčios |
|
masculine |
|
feminine |
singular |
plural |
singular |
plural |
nominative |
įgalintysis |
įgalintieji |
įgalinčioji |
įgalinčiosios |
genitive |
įgalinčiojo |
įgalinčiųjų |
įgalinčiosios |
įgalinčiųjų |
dative |
įgalinčiajam |
įgalintiesiems |
įgalinčiajai |
įgalinčiosioms |
accusative |
įgalintįjį |
įgalinčiuosius |
įgalinčiąją |
įgalinčiąsias |
instrumental |
įgalinčiuoju |
įgalinčiaisiais |
įgalinčiąja |
įgalinčiosiomis |
locative |
įgalinčiajame |
įgalinčiuosiuose |
įgalinčiojoje |
įgalinčiosiose |
vocative |
įgalintysis |
įgalintieji |
įgalinčioji |
įgalinčiosios |